Vėjo energija

Vėjo energija - vienas perspektyviausių atsinaujinančios energijos šaltinių. Tačiau ji labai priklauso nuo geografinės padėties  ir žemės dangos reljefo. Vėjo greičiai didėja kylant aukštyn virš žemės paviršiaus, o išgaunamas galingumas yra proporcingas vėjo greičio kubui, taigi greičiui padvigubėjus, galingumas padidėja aštuonis kartus. Todėl, vėjas, kurio vidutinis greitis 5 m/s, turi dvigubai didesnį galingumą už vėją, kurio vidutinis greitis 4 m/s.
Šiuolaikinės vėjo jėgainės - atsparios ir ilgaamžės mašinos. Jos labai našiai paverčia vėjo energiją elektra. Norinčiam pasinaudoti vėjo energija pirmiausia iškils klausimas, ar jis galėtų įrengti vėjo jėgainę ten, kur gyvena. t.y., ar vėjo greičiai yra pakankami ekonominiam ir techniniam jėgainių panaudojimui. Deja, Lietuvos teritorijoje vidutinis vėjo greitis yra  3 - 4,5 m/s, todėl čia tikslinga statyti tik nedidelės galios, taip vadinamas, pavienio vartojimo vėjo jėgaines. Šios jėgainės dirba nepriklausomai nuo išorinio elektros tinklo, tačiau gali dirbti kartu su kitais elektros generatoriais, kaip sudėtinės integruotos sistemos dalys. Paprastai tokios sistemos, priklausomai nuo galingumo, aprūpina elektros energija sodybas, gyvenamuosius/ūkinius  pastatus ar smulkias įmones. Tokios sistemos ypač pasiteisina vietovėse toli nutolusiose nuo elektros tinklų arba ten, kur trūksta galingumo, o pasididinti jį nėra galimybių arba tai labai brangu. Vėjo jėgainės pagal vėjaračio ašies orientaciją erdvėje skirstomos į du tipus: horizontalios ir vertikalios ašies.
Horizontalios ašies vėjo jėgainės pigesnės. Jos greitaeigiškesnės, mažesnio svorio, tačiau jų aerodinaminio triukšmingumo koeficientas didesnis. Be to, jų veikimui reikalingi didesni vėjo greičiai. Paprastai šios jėgainės statomos ten, kur yra didesnis vėjingumas.Pavienių vartotojų tarpe pastaruoju metu vis didesnį populiarumą įgauna vertikalios ašies nedidelės vėjo jėgainės. Jos brangesnės, tačiau turi daug privalumų - paprastos konstrukcijos, žemo aerodinaminio triukšmingumo lygio, kompaktiškos. Jų veikimas nepriklauso nuo vėjo krypties, be to, jos pradeda veikti esant kur kas mažesniam vėjo greičiui nei horizontalios ašies jėgainės. Todėl asmeninių vartotojų vėjo energetikos ateitį reikėtų sieti su šio tipo jėgainėmis.
Dar efektyvesnės yra taip vadinamos kombinuotos (hibridinės) jėgainės. Šiose jėgainėse el.energija gaunama iš vėjo ir saulės energijos sujungus abu šaltinius į vieną sistemą.
Reikėtų pažymėti, kad vėjo energijos potencialas yra didžiausias žiemą, o fotoelementų - vasarą. Šie du energijos šaltiniai, sujungti į mišrią sistemą, turi geras perspektyvas.
Kokį variantą rinktis kiekvienu atveju, pasitarus su specialistais, reikėtų spręsti individualiai.

Vėjo energijos panaudojimas

Europoje, per 2008 metus buvo instaliuota arti 8,9 GW ir metų pabaigai pasiekė bendrą beveik 66 GW galią. Pagal „Europos vėjo energetikos asociacijos“ vertinimą, vėjo jėgainių dalis bendrame naujų energijos šaltinių portfelyje sudaro didžiąją dalį. Žiūrint geografiniu požiūriu, jei ankstesniais metais šioje srityje matėme ryškiai pirmavusias Vokietiją, Ispaniją ir Daniją, tai pastaruoju metu jaučiama labiau subalansuota vėjo jėgainių plėtra didesnėje Europos Sąjungos dalyje: 2008 metais lyderiavimą perėmė Prancūzija, Jungtinė karalystė ir Italija.