Panaudojimas

Įdeali vėjo jėgainių panaudojimo sritis – ten kur vartotojas negali prisijungti prie elektros tinklų, šis prisijungimas per brangus, arba vartotojas pageidauja būti visiškai nepriklausomas nuo energijos tiekėjų panaudodamas vėjo/saulės ar vėjo/dyzel.generatoriaus tiekiamą elektros energiją. Vėjo jėgainės veikimo principas paprastas:

Generatorius, sukamas vėjo energijos, gamina 3 fazių kintamą elektros srovę kuri išlyginama įtampos reguliatoriumi ir laikoma akumuliatoriuose (nuo 12,24v iki 120v ir daugiau). Srovė iš akumuliatorių gali būti panaudojama įvairiai – apšvietimui, šildymui, vandens pakėlimui iš gręžinių , buitiniams prietaisams ir t.t. Papildomai panaudojus inverterį galima konvertuoti įtampą į 110v ar 220v, 50/ 60Hz. Metinis pagaminamos energijos kiekis ypač priklauso nuo vietovės salygų ir stiebo, ant kurio tvirtinamas generatorius aukščio. Lietuvos atveju tam geriausiai tiktų pajūrys ir kalvotos vietovės.

Vėjo jėgainės gali dirbti autonominiu režimu arba gali būti įjungiamos į bendrą regiono ar valstybės elektros tiekimo sistemą. Apie 90 proc. visų pasaulyje veikiančių vėjo jėgainių yra įjungtos į šias sistemas. Vėjo jėgainės, kurių vėjaratis sukasi kintamu greičiu, gali geriau panaudoti vėjo energiją, tačiau jų įjungimo į elektros sistemą schema yra sudėtinga. Galima naudoti nuolatinės srovės generatorių ir invertorių, kuris pavers nuolatinę srovę pastovaus dažnio srove. Tačiau dėl didelių generatorių gabaritų ir kitų trūkumų tokia schema didelės galios vėjo jėgainėse praktiškai netaikoma. Dažniausiai naudojami sinchroniniai elektros srovės generatoriai pagal schemą: nepastovaus dažnio srovė - nuolatinė srovė - pastovaus dažnio srovė arba mechaniniai, elektroninės aparatūros valdomi įrenginiai, kuriais gaunamas pastovus generatoriaus sukimosi greitis ir pastovus kintamos srovės dažnis.